Pratarmė
Knyga paremta tikrais įvykiais, pakeisti tik veikėjų vardai ir veiksmo vietos.
– Klausau!
– Laba diena, draugė davė jūsų telefono numerį, gal galėčiau pas jus užsirašyti?
– Žinoma, rytoj trečią, tiks?
– Puiku, labai ačiū!
Toliau – detalės: adresas, laikas, telefono numeris, vardas. Dedu ragelį ir grįžtu prie klientės. Dirbame toliau.
Aš buvau manikiūrininkė arba, kad skambėtų stipriau – grožio specialistė, savo profesijos meistrė. Dariau manikiūrą, pedikiūrą, viso kūno depiliaciją, tvarkiau antakius. Dirbau šešerius metus labai intensyviai. Turėjau begalę klientų ir savo darbą beprotiškai mylėjau.
Darbo laikotarpiu aš nežiūrėjau televizoriaus, nemačiau reklamų, neskaičiau laikraščių. Viską sužinodavau iš savo klienčių. Kas, kur, kada įvyko. Pakilo ar nukrito kainos. Kokią knygą paskaityti arba kokį filmą pažiūrėti. Kur eiti, ką ragauti. Kokiu kremu teptis – nuo raukšlių ar celiulito. Kur tepti – veidą, pilvą, kojas ar sėdimąja dalį. Kur nusipirkti įdomesnį megztuką. Na ir žinoma – pikantiški gandai, kaip be jų? Taip pat jų gyvenimo istorijos, keliai ir kryžkelės.
Mes šnekėjomės apie tai, ko nepapasakosi net artimiausiems žmonėms, apie tai, kas gėdinga ir baisu, o aš dėjau jų paslaptis į skrynią, kuri buvo paslėpta nuo kitų. Suprasiu, priimsiu ir išsaugosiu iki kito karto. Buvau panaši į kunigą, pas kurį eina išpažinties. Kartais mes kartu verkdavome, kartais juokdavomės iki pilvo skausmų. Palinksiu galva, reikiamu momentu pasakau – aha. Jeigu reikia – patariu, jei ne – patyliu.
Tai kodėl moterys eina pas manikiūrininkę? Daugelis pasakys – manikiūro. Jūs būsite teisūs, bet tik dvidešimčia procentų. Tvarkingos rankos, be abejo, yra vizitinė moters kortelė, kaip ir vyrų, bet ar jūs matėte filmą su Reese Witherspoon „Legally Blond“, kur pagrindinei veikėjai nenusisekė diena ir ji desperatiškai ieško manikiūro salono? Taip, moterys eina manikiūro, bet ne tik jo. Jos eina išsikalbėti arba paklausyti. Patylėti, pabėgti nuo viso pasaulio. Pasijusti ypatinga. Jos eina pailsėti – nuo darbų, vyrų, vaikų, intrigų, atsakomybių, pabūti su savimi. Jos ateina gandų, naujienų, paslapčių. Jos ieško žmogaus, kuris nešališkai žiūrės į jų gyvenimus. Jos nori būti išgirstos, bet nenuteistos. Jos eina ten, kur gali būti savimi, laisvos ir be kaukių. Čia jos jaučiasi drąsiai ir saugiai.
Sakoma, kad manikiūrininkė turi būti geru psichologu, aš juo nesu ir jokiu būdu nepretenduoju, tačiau, kai pas tave lankosi begalė žmonių – klientų, draugų, nejučia pradedi juos suprasti ir jausti jų poreikius. Tai, ką aš jums siūlau, yra savotiškas ilgametis tyrimas, kurį jums patieksiu ant sidabrinės lėkštutės. Aš daug mokiausi. Iš klientų ir iš savęs. Daug skaičiau įvairių knygų, straipsnių; lankiau daugybę seminarų. Visada ieškojau atsakymų ir užduodavau klausimus. Man vis trūko aiškiai ir konkrečiai išreikštos informacijos. Ir vis buvo maža. Kol pagaliau supratau, kad einu antrą ratą. Šioje knygoje aprašiau savo ir kitų meistrų patirtį. Tai, ką kažkada norėjau gauti pati. Naudokitės į sveikatą!
Na va, pasigyriau, net karūna į lubas įsirėmė. Pradedam?
Ko klientas ieško grožio meistre?
Daugelyje straipsnių, aprašančių meistro profesionalumą, o taip pat įvairiuose forumuose ir nagų serviso grupėse rašo: „klientas turi jus gerbti, jokio familiarumo, laikykitės verslo tono“ ir t.t., o vėliau stebisi – kur dingo klientai?
Tai ko gi ieško klientas? Profesionalumo, kokybės – pasakysite. Jūs būsite teisus, tačiau pirma ir svarbiausia, kas tarp jūsų turi sutapti – tai vidinė energija. Ir būkite jūs nors triskart super meistru, jeigu tai nesutaps, klientas daugiau nebeateis. Jis renkasi jus intuityviai, pasąmonės lygmenyje. Patinka jam jūsų kvapas – jis pas jus eis. Patinka jūsų juokas ar balso tembras – jis eis pas jus. Jį traukia jūsų vidinė kibirkštis, tai, ką jūs spinduliuojate. Jis ieško žmogaus, su kuriuo jam bus ramu, kuriuo jis gali pasitikėti, su kuriuo jis galės atsiverti, atsipalaiduoti, pailsėti. Žmogaus, su kuriuo jis bus ant vienos bangos. Klientas eina ne tiek manikiūro, kiek būtent šios „chemijos“.
Taip, su šituo išsiaiškinome, dabar pakalbėsime apie profesionalumą. Klientas ateina pas jus įvairiais keliais: pagal rekomendacijas iš savo draugų, pažįstamų, šiaip eidamas pro šalį. Daugelis meistrų galvoja, kad jei jie iškabins savo diplomus ir sertifikatus ant sienos, tai įrodys jų meistriškumą ir ypatingas galias. Tai nėra taip. Klientas į juos gali užmesti akį, bet tikrai neįsiskaitys. Jis žiūrės į jūsų išvaizdą, jūsų elgesį, klausys, ką ir kaip sakote, kaip dirbate savo darbą, vertins atliktos paslaugos kokybę ir taip spręs apie jus, kaip apie meistrą. Pavyzdžiui, mano diplomai gulėjo paslėpti giliai spintoje ir nė vienam klientui nekilo noras į juos pažiūrėti.
Ir dar: žmogumi, kuris teikia įvairias grožio paslaugas, gali tapti bet kas, tačiau savo darbo Meistru – tik išrinktieji. Kaip gi tapti Tikru Meistru, kurį mylės, gerbs ir vertins? Skaitome toliau.
Savo darbo Meistras
Norite būti profesionalu savo srityje – skaitykite ir mokykitės. Skaitykite viską, kas susiję su jūsų profesija, lankykitės seminaruose ir ne šiaip sėdėkite dėl „popieriuko“, bet įdėmiai klausykitės. Dažnai lankantis seminaruose, pradedi pastebėti, kad daugelis dalykų kartojasi. Sėdi ir galvoji – šitą žinau ir šitą žinau, o po to bum – tik vienas sakinys ir tavo pasaulis apsivertė. Pavyzdžiui, mano kursuose kalbėjo apie tai, kad kutikulę reikia atstumti, bet kodėl ir dėl ko – nepasakė. Pasirodo, kad kutikulė priauga prie nago plokštelės ir taip stabdo jos augimą. Tik vienas sakinys, bet iškart tapo aišku.
Klausykite ir klauskite. Jeigu nejauku klausti prieš auditoriją, po seminaro visada galima prieiti prie vedančiojo ir užduoti jus dominantį klausimą. Informacijos per daug nebūna. Gali nuskambėti su patosu, bet atminkite – kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Mūsų atveju – grožio paslaugų pasaulį.
Pateiksiu pavyzdį. Kartą mano pamokos paprašė pradedantysis meistras. Tarp procedūros subtilybių rodymo mokinei, bendravau su kliente. Tuo metu mokinė nukrypdavo į savo telefono ekraną ir prieš kiekvieną techninės pusės parodymą, aš turėjau ją nuo jo atitraukti. Taip ji praleisdavo vieną iš įdomiausių temų – meistro ir kliento tarpusavio bendravimas. Jeigu jūs atėjote pasisemti žinių, siurbkite jas kaip kempinė, stebėkite bet kokią smulkmeną, gal būtent jos jums ir prireiks.
Skaitykite, tikslinkite informaciją, neškite tiesą į mases, žvelkite į perspektyvą. Daugiau nei prieš dešimt metų nagų serviso rinkoje atsirado naujiena – gelinis lakas. Meistrai sunkiai tai priėmė, nes prireikė naujų žinių. Po maždaug pusmečio viename populiariame laikraštyje perskaičiau straipsnį, kad gelinio lako procedūra, o tiksliau lempos, skirtos lako džiovinimui, iššaukia odos vėžį. Moteris savo logika – nuostabi būtybė, ji bijos kažkokios procedūros, bet vis tiek ją darys, nes na… mes norime būti gražios ir nesvarbu kokia kaina. Prisimenate viduramžius? Moterys balino veidą pudra su švinu, nuodijosi, bet vis tiek tai darė. Aš supratau, kad klientai neatsisakys šios naujovės, bet klausimų kils, todėl nuėjau į Google atsakymų. Skaičiau viską – tyrimus, mokslinius darbus, medicininius straipsnius, peržiūrėjau susirgimų statistiką per tuos dvidešimt metų, kai lempos nagų priauginimui yra rinkoje, skaičiau ultravioletinių lempų charakteristikas. Viską, ką sužinojau, suformavau į trumpą penkių minučių paskaitą. Kai atėjo pirma klientė, susirūpinusi šiuo klausimu, sugebėjau suprantama kalba jai viską paaiškinti. Klientė buvo patenkinta, nusiraminus ir drąsiai naudojosi teikiama paslauga.